Ar tu

Ar tu žila iš metų,
ar tu iš susirūpinimų didelių žila,
nežinoma, nežinoma, nematoma, nematoma
vidurnakčio tyla?

Aš po kiekvieno tavo gyvo žodžio,
po kiekvienos tavy paskendusios dainos,
kaip mirštamą, kaip mirštamą papildęs nuodėmę
einu apverkt prapuolusios dienos.

Apauga ašaromis gilios giedrios akys,
ir vaikščioti vandenimis juodais imu
ir, kaip žvejys ant ežero Genezareto,
rymoti vienas su visų skausmu.

Ar tu gražius ir ilgus plaukus susipynusi
Madona mano poterių ilgų esi?
Ar tu tenai, pavasario daina, stipresnė už stipriausią vyną,
ar tu, kartus ne žemės ilgesy? ..