Bruknė

Išeina gandrai, upeliai ir šalavijai.
Tu pasilik.
Mūsų nerimo valandą,
kai reikia būti stipresniam už save.
Mūsų laukimo valandą –
per ją reikia išlaukti šimtmetį –
tu neišeik.

Raudona ir vėsi,
džiugindama akį,
gaivindama sausą gomurį,
užsipylus šviečiančiais uogienojais –
pamiršdama nuoskaudas,
atleisdama mūsų išdavystes,
nepalik mūsų.
Nepalik.