Viržų vakaras

Violetinis viržių vakaras
palaimingai slėnyje skleidžias.
Į tamsą – į pietus nulekia
paukščių įstrižos virtinės.

Dar akimirka –
ir ieškosi žiburio
žemėj, pakvipusioj rudeniu,
dangaus tamsėįančiam lange.
Tik paukščiai nepasiklysta –
jie žino, kur jų kelias.
O tau visada reikia žiburio.
O tu visada eisi į šviesą.:
į ugnį, į laužą, į širdį.