Abejonė

Žole – žuvie – medi – paukšti
kas aš?
Tavo vyresnioji sesuo,
karalius ar budelis,
akmuo ant tavo širdies,
pro šalį nuskriejantis vėjas?..

Mes visi to paties likimo
sujungti.
Paimu į delnus žuvį –
negirdžiu tavo balso,
paukšti, geriu tavo giesmę,
bet pavydžiu sparnų,
medi, tokia trumpa
mano diena.

Žole žole,
tavo žalias švelnumas
betoną suskaldo,
kai tu eini į šviesą.
(Niekada neturėsiu jėgų
išduoti tavęs.)