Tėviškė

Ramu į tėviškę sugrįžti
Keliais, kur veda į namus,
Ir čia kaip žydinčią jaunystę
Paklaust, kur išblaškys pasaulis mus.

Aš nebeklausiu liauno lino,
Kas laimę bėgančią pavys?
Užteks man vasarą palydint
Atmint saulėlydžių ugnis.

Nebedainuos dainų, lopšinių
Toli ten mieganti giria,
Tik vėjai išskalaus krūtinę
Ir neš, išneš mane iš čia.

Nors aš nenoriu melsvo šilko
Ir sesės saulės ant laukų,
Bet aš Tavęs, o Tėviške, išsilgau
Ir Tau vienai tikėt galiu.