Pavasaris

Saulė aukštyn pasiritė.
Žemėj vanduo patvino.
Saulė karšta kaip spiritas,
Svaiginanti kaip vynas.

Kažkur nubėga upės
Kaip dienos vakarykščios.
Pavasaris padūkęs
Kalnų upeliais krykščia.

Sakykit, kas do dyvai,
Do nuostabūs dalykai –
Jau greit žydės alyvos,
Ir meilės daug dar liko.

Išeis iš ryto vyrai
Plačių vagų išversti.
Čia saulės auksas byra,
Čia žemėn grūdus barsto.

O vakare į uosį
Sūpuokles kelsim girioj:
Pernakt pasisūpuosim,
Kai žvaigždės žemėn byra.

Nes ir likimas mūsų –
Kaip ant sūpuoklių uosy;
Kai mes visi ten būsim,
Ir širdį atiduosiu…

Tokios platybės, toliai,
Kai skrenda grįžta gervės!
Mana daina jus, broliai,
Per aukštus kalnus perves.

Saulė dangun užsiritė.
Vanduo dunojais tvino.
Saulė karšta kaip spiritas,
Svaigina ji kaip vynas.