Pavasarėjant

Iš Arktikos pučia lėtai
šiltėjantis vėjas.
Ledo lytys
plaukia pavandeniui:
bokštai balti
po vandeniu.
Baltos Arktikos meškos
taškosi saulėje.

Vakar pasėjau saulėgrąžas.
Užkūriau laužą.

Klausausi vėjo
eglių viršūnėse.
Pleišėja ledas.
Properšoj plaukioja
linksma ir raudona
plūdė.
Pumpuruose
poška
pavasaris.

* *

Pradedu gyventi atsiminimais.
Dėlioju vakarais
kai nebekimba žuvys,
pageltusias nuotraukas.
Skaitau senus laiškus.

Naktim bandau atrasti
kadaise pažintus žvaigždynus.
Sakau pusbalsiu
ne savo eiles.

Rytmečiais
piešiu
žilvičio šaka
juokingus veidus
ant vandenio.

Ir gailiuos
taškuoto negyvo upėtakio,
gulinčio šalia manęs,
ant paparčio lapų.

* * *

Gražiai dainavo vaikai
prie laužo,
sutemus.
Pabudęs
paukštis
surinka.
Gurga šaltiniai.
Šiurena nendrės.
Basos kojos dunksi
ant kieto tako.
Vienos žvaigždės
vidurnaktį
spindi ir spindi.
Mano sakalas
kartas nuo karto
susiurena
per miegą
sparnais.