Tolimos nakties atsiminimas

Vakare senelės sodyboje blykčioja tolimo žaibo
išgąsdintos lygumos. Meldžiasi medžiai linguodami.
Ilgas grūmojantis griausmas nurieda
per pilką ir piktą dangų. Už lango
žiūri sulytas veidas liūdnai į mane.

Balta knyga atversta po mano rankom.
Knyga balta, be raidžių – vaikystės dienoraštis.
Senelės žingsniai basi, be garso: ateina, nueina…
Lempos šviesa geltona kaip žvakių vaškas.
Tėvas toli. Nėra motinos. Tik tyluma.

Bėga ir bėga medžiai blyškiam horizonte.
Šniokščia ir šniokščia ir šniokščia lauke lietus.
Senelės ranka lengva kaip paukštis ant mano plaukų.
Vaikystės knyga balta kaip vidudienio sniegas.
Mano veidas žiūri pro langą liūdnai į mane.