Laterna magica

Lango kryžius krenta ant kreivo kambario sienos.
Linguoja laivų siluetai. Liepoja. Plaka ir plaka
elektrinio kalvio maža statulėlė raudoną geležį.
Budi stiklinėje bonkoje burlaiviai. Vario švytuoklė
monotoniškai mirga: šviesa ir šešėlis. Tėvo
balsas ir didelio miesto ūžimas. Naktis ir tyla.

Sniego prikritę plaukai. Liekni, nepažįstami vyrai
įneša pirkion Kalėdų giesmę ir žėrinčią žvaigždę.
Eglių skujų ir degančių žvakių kvapas. Karaliai
dėsto žaislų kaladėles ir šypsosi. Jūrų pakrantėj
bangos skandina baltą skardinį laivelį. Ūžia saulėta
vasaros popietė. Rieda tramvajai per aukštą ir trapų tiltą.

Mėlynos gėlės po traukinio ratais. Upė ir smėlis.
Sukasi margos vežėčios, žirgai ir geltonos gulbės.
Juokiasi, miltais veidą ištepęs, žmogus. Meškerioja
mano draugai Ventoje. Nuvytę vainikai. Motina merkia
puokštę neužmirštuolių prie kapo. Senos moterys
tyliai šnabždėdamos žiūri liūdnai į gilų slėnį.

Brolio rankoj maža vėliavėlė. Trispalvio popieriaus.
Aidi varpai. Smilkalai vingiuoja virš žalio vitražų angelo.
Šlama kaštanai lauke. Alėja vėjuotoj pakrantėj, kur lūžta
banga po bangos. Elektrinis kalvis kala ir kala
nakties pakraštyj. Išblyškusios švyturio rankos
bėga ir bėga ratu ir glosto man šaltą veidą.