Rauda ir vaikystės fuga

Juodžemio tankūs plaukai – sunkus plaukai kaip žemė.
Medaus geltonumo plaukai – kaip vasaros korių vaškas.
Ugniniai raudoni plaukai – tiršti kaip saulėlydžio rūkas.

Juodos akys ir rūškanos – kaip rudeninė verdenė.
Akys geltonos kaip gintaras – vėstančio vakaro varis.
Pilkos kaip juodžemio dūmai – skaisčios kaip ledo pluta.

Baltos kvepiančios rankos kaip vyšnių sodai pavasarį.
Baltos ir lengvos rankos kaip balto balandžio sparnai.
Baltos ir šaltos rankos kaip sniego pusnis.

Vaikystės žaidimų draugai, surinkau jus
į vieną atsidūsėjimą: jūsų plaukus, akis ir rankas,
kad galėčiau sugrįžti atgal prie Žemaičių upės,
kai neša pavasariai ledą, varnėnus ir debesis
virš stebuklingo šaltinio, aklus pagydžiusio:
atverkit ir man nuo dulkių apakusias mano akis!