Spalio lietus

Drėgnoje alėjoj atsispindi
susigūžę medžiai milžinai.
Apkabinę verkiančius žibintus
šnabžda jie ir supasi liūdnai.

Drumzlini šaligatvių upokšniai
neša peteliškes ir lapus.
Tolumoj kriokliai malūnų šniokščia,
sukdami putojančius ratus…

Plaukia vasaros žiedai ir žodžiai
ir mergaičių juokas pasroviui…
Miesto akys pilkos ir nuobodžios,
sklidinos svajonių negyvų.