Angelas ir sesuo Angelika

Naujagimis angelas, – jis dar negali paskristi, –
Nusilpusiom rankom įkibęs į medžio šakelę,
Vos girdimai rauda. Jis bijo į žemę nukristi,
Jis užverktą veidą į gęstantį debesį kelia.

Našlaičiai, porom surikiuoti, mieguistame parke
Praeina ploni ir geltoni kaip žydinčios pienės.
“Sesute Angelika, medyje angelas verkia”.
“Ir vėl tu pradėsi kliedėti, eime vakarienės”.