->
Kai aš prisimenu anas dienas,
Rašau be galo paprastas dainas:
Apie auksinį tėvo gryčios stogą
Ir apie derlių, gerą arba blogą.
Ten kaip žiedai margavo aviliai,
Lietus į žemę sunkėsi giliai.
O žmonės gimė, sėjo, pjovė, mirė,
Juos kirto laikas, o jie kirto girią.
Bet jie žaliavo, kaip ir ta giria,
Ir jie dainas dainavo vakare,
Pareidami iš lauko į namus,
Ir švietė jiems saulėlydis ramus,
Ir suko girnas jiems galingas vėjas,
Vyresnis brolis, jiems padėt atėjęs.
Palikite komentarą