Gėrėjų mirtis

Jie vėsią vasarą ir žiaurią žiemą gyrė,
Į dangų keldami dainuojančias taures.
Nė vienas angelas jiems skausmo nepaskyrė,
Nė vienas demonas jų namo nesuras.

Bet laikas liejosi kaip vynas iš senovės
Dulkėtų butelių, ir sunko jų širdis,
Pavargus nuo džiaugsmų, ir, kai jie gerti liovės,
Jiems puolė ant galvų greita, girta mirtis.