Rauda

Visa, kas išaušo kaip svajonės gyvos
Ar kaip džiaugsmo liepsnos, lakios ir vėlyvos
Rūtos ir žibutės, ir margi jurginiai –
Visa tu, nelabas likime, pamynei…

Km, gimtoji pieva, tu žėlei, žydėjai,
Šiandien tyrų smiltį pusto gūdūs vėjai
Ir klajoklio taką, kaip našlaitės skraistę,
Ilgesio ir graudžio ašaros aplaistė…

Daug neilgo ryto buvo krauta, tverta –
Giltinės aklosios kirvis šiandien kerta
Amžių ąžuolyną, drebulę ir uosį –
Motinos kalneli, tu nebežaliuosi!