Švytuoklė

Rožės ir lelijos,
Ir dygliai, erškėčiai –
Tokios skirtos gijos
Žemės pasakėčiai…

Šiandien žydi žemė,
Ryt ruduo – jos duoklė.
Taip paeiliui lemia
Mums būties švytuoklė…

Gimsta vėl, kas mirė –
Dings žiemys papūtęs
Ir sužiurs po girią
Mėlynos kvaputės…

Vairas visagalis,
Amžių ratas sukas,
Po žiedų, jo dalys –
Pelenai ir rūkas…

Gerbk todėl ir graudį,
Kai jis širdį ima –
Ir per jį tu audi
Amžiną audimą –

Žindęs žemės krūtį,
Tverk šios žemės vargą
Laimindamas būtį,
Pink jos juostą margą…