Pavasario žemė

Pavasario žemė, kaip motinos krūtys,
Silpnutei gyvybei nesigaili peno.
Į širdį įsiėmė alkanos šaknys
Ir pirmąjį šypsnį žiedais išlukšteno.
Siūbuojančių jūrų ir mėlyno skliauto
Nepratusios akys apimt neįmano,
Bet motinos žemės palaimintos krūtys
Silpnutei gyvybei nesigaili peno.

Pavasario žemė aistri kaip meilužė,
Audringais sapnais mūs dienas pranašauja.
Bučiavimui pradengė kvepiantį kūną
Ir saulėtais žvilgesiais svilina kraują.
Vidurnakčio dangų ir ūkanų klonius
Apsėjo Kūrėjas palaiminta sauja –
Ir kvepianti žemė aistri kaip meilužė,
Audringais sapnais mūs dienas pranašauja.