Per tvorą į sodą mūs pono žiūrėjo

Per tvorą į sodą mūs pono žiūrėjo
Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai –
Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo,
Kaip žaidė, kaip juokės visi jie linksmai.
Kaip jiejie laimingi po sodą bėgioja,
Kiek turi žaidimų gražių, navatnių:
Viens kriauše, kits arklį su savim nešiojas,
Ten krūvos vežimų, lipytų žmonių,
Ten guli birbynės ir underės pintos
Ir gardūs įdėti į jas obuoliai.
Ir mislija vaikas, vargų surakintas:
“O Dieve! nors sykį kad šitaip smagiai
Galėčiau po sodą bėgioti, vartytis
Ir skindamas vaisių ragauti skaniai.”