Guarujá

Į temstančias marias anapus Guarujá
Atėjus išbaidei bežaidžiančias bangas.
Skenduolis tiesia ten išblyškusias rankas…
Tai valtis tolumoj — tokia maža maža.

Į ją įsodinau padrėkusias akis,
Kad plauktų lig anos pas vandenis žvaigždės.
Sapnuosiu žiūromis: jos bluosto nesudės,
Nors vėjai priešais pūs, nors putomis taškys.

Tolyn tolyn… Aplink jau plečiasi erdvė!
Tik marios ir dangus, tik marios ir dangus…
Pakilo iš vilnių žuvėdra palydėt — — —

Paukšteli, rasiu aš per vandenis takus —
Tu marių lik lizde. Kol bus gyva širdis,
Drėkinamos bangų nė akys nepaklys.