Kristalinė taurė

Šito vakaro lūpos ir šaltos ir tylios,
Ir jo pirštai šalti.
Ipirangoj prie palmių sumigo jau vilos
Kaip vaikai apleisti.

Svetimų akmenų atsrovena ramybė
Ir liūliuoja mintis.
Kristalinėj taurėj blankaus mėnesio žiba
Nedrąsi pilnatis.

Ko drebi? Ko bijai? Ko glaudiesi man kojų,
Brangi viešnia naktų?
Kai kalbu — tu klausai; kai tyliu — tu vaitoji,
Bet neprakalbi tu.

Pasakyk: ar tai visa ne sapnas tik buvo?
Šito aš nežinau.
Kristalinė taurė gėlių vandeniu srūva —
Ji įskilusi jau.