Žemė

Ar žinot jūs, kad žemė kaip žmogus –
tiktai numirusį supranta?
Kai grįžtam saujoj pelenų,
rasa ji mus apverkia.

Kai eidami iš žemės žemę glaudžiam,
laukų grumsteliuose atšalusią vaikystę –
ji netiki, kad mes
galėtumėm sugrįžti.

Ar žinot jūs, kad žemė kaip žmogus:
ir mūsų žingsnių nesupranta,
ir jei negrįžtumėme saujoj pelenų,
ji mus prakeiktų.